išlaidyti


išlaidyti
išláidyti tr. 1. sudaryti sąlygas kam nors išeiti; vieną po kito išleisti iš kur: Dickienė turi viena viską apžiūrėti: šeimyną prikilnoti, piemenis išlaidyti Ašb. Mama, išlaidyk muni par duris, nešiu į aną galą stalą Dr. Suspėjo išláidyti gyvulius [iš degančių tvartų] Lp. 2. daugelį išleisti iš namų savarankiškam gyvenimui: Vaikai užauginti, išláidyti Gs. Išláidė vaikus po mokslus, dabar viena tupa Krš. | Gegužė y[ra] vaikus išlaidžiusi Šts.daugelį ištekinti: Mergas išláidė, o vaikiukams gyvenimą paliko Užv. 3. išmėtyti, išsvaidyti daug ką: Neišláidykiat po pievas visokių vinogalių, kad karvės nesuėstų Plt. ^ Be laiko strypinių neišlaidyk VP9. Neišlaidyk trupinių, šunims neapnikus Lkv.mėtant, svaidant su kuo, išvaryti: Per kiemelį, per kiemelį kūliais išlaidysiu LTR(Trg). | refl. tr. Lkv: ^ Neišláidykis strypų, paskuo nebsurinksi Slnt. 4. išsiuntinėti: Programa išláidyta dabar vidurinių apygardos mokyklų valdyboms J.Jabl. 5. išmušti, išdaužti, ką metant, šaudant: Vaikai išláidė langus su spragykle Šts. 6. daugelį pašalinti, išvaryti: Grapas išláidė žmones iš gyvenimų ir įstatė kitus gyventi Šts. Erlėnų sodo[je] yr išláidytų daug žmonių [po 1863 m. sukilimo] Šts. Mokytojus iš gimnazijos išláidė (pašalino iš tarnybos) Lkv. 7. daug nuleisti nuo kelmo, nukirsti: Medžiai išláidyti, o niekas neveža Skr. 8. išskirstyti: Išláidyta yra mūso kaima į kiemus po matininko buvimo Bržr. 9. išbarstyti, išmėtyti, išgaišinti: Žmonys žvyrą nėkais išlaido Lkv. Lapė po žuvelei, po žuvelei ir išlaidė visas Dglš. | Kumelė dantis išláidė (kumelei dantys išbyrėjo, iškrito) – į šieną nebįkanda Varn. | Išláidytos jau senoviškos kelnės, nebėr Šts. | refl. tr., intr.: Neišsiláidyk daiktų, brukiu bevažiuodamas Nt. Išsilaidė visos adatos Slnt. 10. Rod išleisti, išeikvoti (pinigus): Ar jau visus pinigus išláidei? Vdžg. Paskutinį šimtelį gavau išlaidyti algoms Žem. | refl. tr., intr.: Neišsilaidyk per daug – paskui neturėsi nė už ką namo parvažiuot Lkč. 11. išvartyti, paskleisti: Rikės išláidytos, ir džiūsta rugiai Gs. 12. nutiesti: Per tą jaurą yr liepteliai išláidyti Kl. 13. refl. išsiaižyti: Žirnių ankštikės iš nakties išsiláido: išbirsta žirniai į dirvą Varn. 14. Vkš perleisti per vidų vandenį, išplauti (žarnas): Grobus išláidyk, kad čysti būtum J. 15. išmelžti: Karvę visada reikia iki paskutinio lašo išláidyt Ds. Neišlaidytūt, tai dar išžįstūt! Lp. 16. prk. išnaudoti, nususinti: Jį teip išláidė (viską iš jo išviliojo), kad nereikia geriau Trgn. 17. prk. išvilioti: Gabrys iš Pilypo láido láido pinigus, ir pamatysi, kai išláidys Slk. 18. 171 lyginti drabužius: Ji (motina) ištraukė iš spintos gražiai išlaidytą baltą ir švarią it ledas paklodę . \ laidyti; antlaidyti; aplaidyti; atlaidyti; įlaidyti; išlaidyti; nulaidyti; palaidyti; parlaidyti; perlaidyti; pralaidyti; prilaidyti; sulaidyti; užlaidyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • išlaidžioti — 1. žr. išlaidyti 7: Kam išlaidžiojai šilo pušeles, kam budavojai margą dvarelį? JV916. 2. žr. išlaidyti 10: Išlaidžioti pinigus J. Taip ir išlaidžiojau visus pinigus Dbk. Tiek daug [pinigų] paimi ir nežinai, kur išlaidžioji Jnšk. laidžioti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antlaidyti — (ž.) tr. užmėtyti, uždėlioti: Klėtė[je] ant viršaus kame ne kame lenta antlaidyta Štk. laidyti; antlaidyti; aplaidyti; atlaidyti; įlaidyti; išlaidyti; nulaidyti; palaidyti; parlaidyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaidyti — tr. 1. vieną po kito išleisti iš kur: Vos tik gyvulius aplaidžiau iš tvarto, žiūrau – klėtys dega! Alk. 2. apmėtyti, apsvaidyti: Nedorėliai akmenimis senelį aplaidę rš. 3. refl. apsikabinėti kuo: Kryžiais, medaliais apsilaidę parejo lenkai į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaidyti — tr. 1. atlaisvinti, atpalaiduoti: Atkelk vario vartužėlius, atlaidyki grandinėlius DvD166. 2. atkasinėti: Vagas [rudenį] laidau, atlaidau vandeniuo nubėgti Šts. Aš vagosu rugius, o tu iš paskos atlaidyk vagas Slnt. 3. atitraukti, atkišti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išglitinti — išglìtinti tr. išlyginti, išslidinti: Raukšlus išglìtinti (išlaidyti) KI131. Visos dalys [ratelio] gražiai išglìtintos Arm. ^ Pabuvo vaiske, tai parejo namo kap išglìtintas, pažint negalima Arm. glitinti; apglitinti; įglitinti; išglitinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlaidinėti — 1 išlaidinėti 1. Sut iter. dem. išlaidyti 1: Visus gyvulius išlaidinėjo iš tvartų Mrj. 2. išspausdinti (daug kartų): Kasmet išlaidinėta žemaitiškai – rusiškas kalendorius už pinigus V.Kudir. 3. tr. išlieti: Versmes ašarų išlaidinėjo akys manos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlaidymas — sm. (1); Sut → išlaidyti 1. laidymas; išlaidymas; palaidymas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlyginti — 1. tr. J, BŽ83 padaryti lygų paviršių: Išlyginsim kelius, užsėsime laukus, gimtasis židinys bus vėl jaukus S.Nėr. Klonius išlygintumbime, o paskui žolėmis geroms užsėtumbime K.Donel1. Peilis toks iškapotas, reik ašmenis išlyginti Plt. | refl. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmėtyti — tr. 1. SD326, J, K išlaidyti, išsvaidyti: ^ Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs LTR(Užp). 2. vienur kitur numesti: Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai rš. 3. ne vietoje viską padėti: Tu išmėtai, o man vis …   Dictionary of the Lithuanian Language